Egzistencinė ir sporto psichologija

Kokie yra egzistencinę ir sporto psichologiją jungiantys “tiltai” arba kur slypi jų giminingumas? Kokią naudą gali atnešti egzistencinė – sporto psichologija?

Egzistencinės ir sporto psichologijos sintezės galimybę matau jau vien dėl to, jog, sportininkas, pvz. krepšininkas, pirmiausia  yra žmogus. Dar neretai pasitaiko instrumentalistinis požiūris į sportą ir į sportininką, pačio sportininko požiūris į savo kūną ir savo profesiją. Tradicinis požiūris į sportininką kaip į funkcijas atliekantį instrumentą, siekiantį sportinių rezultatų, galima sakyti, yra pasenęs. Egzistencinėje psichologijoje bet kurios profesijos žmogus yra daugiau negu tik tos profesijos atstovas. Kadangi filosofiškai žmogui būdingi tam tikri jo buvimą apibrėžiantys principai, todėl siūlomas holistinis, visuminis požiūris į žmogų (neatsitiktinai gestalto psichologija turi labai daug bendrų bruožų su egzitencinės filosofijos teiginiais). Sportininko asmenybėje, kaip ir kalbant apie bet kurį kitos profesijos atstovą, negalima atskirti asmenybę ir profesiją, žmogaus “aš” ir jo atliekamas funkcijas, žmogaus gyvenimo prasmės suvokimą ir jo konkrečias veiklas, dvasią ir kūną, nes asmenybė skleidžiasi visame gyvenimo spektre, o žmogaus buvimo pagrindai “dalyvauja” kiekvieną akimirką bet kurioje gyvenimo srityje. Tik reikia juos atpažinti ir suvokti.

Čia norisi prisiminti K. D?rckheimo pasakymą „ Ar kas nors matėte kūną bėgiojantį be sielos, ar bėgiojančią sielą?”(V. Letunovski, 2003). Krepšininkai praktikuoja ir treniruoja savo kūną diena iš dienos efektyviam darbui varžybose. (pvz., „Lietuvos ryto” komandos sportininkai turi po dvi su puse valandos du kartus per dieną ir kiekvieną dieną intensyvaus sportavimo) Tai yra, jie turi instrumentą – kūną (Körper) savo profesijai. Šiuo atveju atletinis meistriškumas ir maksimalus pasirodymas dažnai siejamas su kūno jėga, kiek jis yra judrus, greitas, lankstus ir ištvermingas. Netgi techninė ir taktinė sporto dalys kartais remiasi tik kūno mechanika ir judesių įgūdžių panaudojimu. Ir tai krepšininkams yra paprasta ir suprantama, nes jie žino ką ir kaip daryti su savo kūnu vienoje ar kitoje situacijoje.

D?rckeim siūlo savo kūną suprasti ne kaip instrumentą, kurį aš turiu rezultatui pasiekti, bet kaip kūną (Leib), kuriuo esu aš pats.  D?rckeim klausia, – „Ką reiškia kūnas, kuris esi tu? Čia turima omenyje kūnas, kuris yra visas žmogus, visas žmogus kaip asmenybė su savo gyvenimu, kuriame jis ne tik sužino apie save, bet ir jį gyvena. Kūnas kaip apčiuopiama figūra, su kuria žmogus kaip unikali ir nepakartojama asmenybė būna pasaulyje (V. Letunovski, 2003). Kūnas, kuriame gyvena . Vaizdžiai tariant, sportininko kūnas anksčiau ar vėliau atsiremia į asmenybę, nors, tiesą sakant, jie niekada ir nebuvo atskirti, tik tai buvo neįsisąmoninta.

Taigi, egzistencinės – sporto psichologijos esmė yra kur kas daugiau, nei pagalba krepšininkams ir treneriams, kaip pasiekti geresnių rezultatų. Pergalė, noras ir būtinybė būti geriausiems, būti pirmiems – ne tik krepšinio ar tiesiog sporto atributai. Tuo pačiu tai yra bendražmogiška savybė, sugebėjimas pasitenkinti savo įnašu tokiu, kokį galiu pasiekti konkrečiu momentu, tai tikėjimas savimi tokiu, koks esu iš esmės. Egzistencinė – sporto psiochologija leidžia žmogui suvokti koks esu unikalus, ir atrasti kaip toli aš noriu ir galiu nueiti; ir vardan ko. Egzistencinės – sporto psichologijos turinys apima klausimus, kurie įneša aiškumo bendražmogiškų galių supratime bei panaudojime tiek asmeniniame savo gyvenime, tiek gyvenime aikštelėje. Nes tiek gyvenimas, tiek aikštelė yra apimamos tos pačios – sportininko – asmenybės, o žmogaus buvimo principai juk lieka tokie patys, tik jų pasireiškimas gali būti skirtingas (pvz. sporte viskas vyksta daug greičiau, dažnai reikia žaibiškai priimti sprendimus).

Kiekvienam iš mūsų tai galėtų būti mūsų vidinio pasaulio, dvasingumo sustiprinimas, sveikatos pagrindas. Krepšininkui ar treneriui tai turėtų būti viena iš neatsiejamų veiklos dalių rezultatui “mūsų naudai” pasiekti. Praktinėje dalyje matysime kaip konkrečiai gali būti panaudojami egzistenciniai principai trenerių ir krepšininkų profesinėje veikloje.

Apibendrinant, pasiremdami egzistencialistais galime teigti, jog realybę gali pažinti tik žmogus kaip visuma – ne tik mąstantis, bet jaučiantis ir veikiantis organizmas (R.May, 2001) (čia organizmas suprantamas, kaip žmogaus pilnatvė ir jo pastovi sąveika su jį supančia aplinka).