Egzistencinės ir sporto psichologijos sintezės privalumai ir trūkumai

Remiantis neatsiejamu sporto ir gyvenimo ryšiu, matau prasmę į maksimalaus pasiekimo sporte principus pažvelgti egzistencinės psichologijos požiūriu. Būtent gyvenime yra žaidžiamas svarbiausias komandinis žaidimas, kurio vaidmuo atskleidžiant visapusišką žmogaus potencialą  yra akivaizdus. Tik krepšininkui išsiugdžius visapusišką asmenybę žaidimas aikštelėje virsta jo vieninteliu, pačiu tikriausiu ir nepakartojamu gyvenimu ir jis pasirodo maksimaliai gerai. Kitaip tariant, egzistencinės ir sporto psichologijos privalumas yra tas, kad į sportininką šių dviejų mokslų kontekste žiūrima ne tik kaip į funkcijas atliekantį instrumentą, bet kaip į visumą. Sportininkai yra žmonės, kurie ne tik bėga ir šokinėja, bet ir bendrauja su pasauliu, susitinka su naujais žmonėmis, myli, liūdi, nerimauja, miršta ir t.t. Jie nori būti saugūs savo gyvenime. Jie nori turėti nuoseklų gyvenimo ir darbo prasmės jausmą. Tikras asmeninis saugumas neateina iš išorės, jis ateina iš vidaus. Kai ištikrųjų esame saugūs, galime visą savo pasitikėjimą sutelkti į save (Giddens, 2000). Sportininkui labai svarbu pasitikėti ir tikėti savimi. Būti tikram dėl savęs reiškia save atrasti. Asmeninis tobulėjimas didina žmogaus vertę įvairiais aspektais. Didindamas savo vertę žmogus jaučiasi reikalingesnis, energingesnis, visybiškesnis. Per egzistencinę ir sporto psichologiją žmogus gali atskleisti savo asmeninę galią ne tik sportui, bet ir gyvenimui. Pergalė nėra galutinis ir pirminis tikslas. Neįsisąmonintas tikslas yra prasmės pojūtis visose gyvenimo sferose. Sportas egzistencinės psichologijos kontekste suteikia galimybę pasiekti savęs supratimo ir prasmės pagrindinius principus: kas mes esame ir kokie mūsų santykiai su kitais, mūsų vieta pasaulyje? Egzistencinė psichologija sportininkui gali padėti atsakyti į vieną iš pagrindinių jo gyvenime klausimų: KODĖL aš tai darau? Vardan ko?

Egzistencinės ir sporto psichologijos trūkumas tas, kad čia nėra konkrečių būdų ir technikų, kaip greitai nugalėti nerimą ar tapti pasitikinčiu savimi. Psichologinis atsparumas čia kuriamas sunkiu ir kantriu darbu. Kaip žmogiškoji egzistencija nėra savaime suprantamas ir užbaigtas subjektas, taip ir egzistencinė sporto psichologija neturi ir negali turėti jokių galutinių formulių kaip pasiekti maksimalių sportinių rezultatų. Egzsistencinės psichologijos požiūris yra kitoks: sportininkas turi save suvokti kaip asmenybę, t.y. platesniame savo gyvenimo kontekste. Egzsistencinė psichologija siūlo kelią, o ne rezultatą; nuolatinio darbo su savimi kelią. Panašiai kaip Rytų kultūrų išmintis siūlo kantrų gyvenimo kelią, kuriuo einant turima išmokti harmoningo asmenybės santykio su viskuo kas žmogų supa.

Egzistencinė sporto psichologija siūlo ne tik terapinį poveikį sportininkams, bet regi sportininko gyvenimą platesniame – jo asmenybės – kontekste, kas leidžia kalbėti apie sportininko kaip sportininko gyvenimo įprasminimą, o ne konstruoti dirbtinį profesijos ir gyvenimo atskyrimą ir siekti tiktai sportinių rezultatų neugdant asmenybės. Todėl egzistencinė terapija gali sulėtinti darbą su sportininkais, tačiau padaro jį gilesnį ir kompleksiškesnį.