Kaip pelnyti taškus padedant psichologui?

Krepšinis Lietuvoje yra labai populiarus, daug sportininkų atiduoda savo gražiausius vaikystės ir jaunystės metus šiai sporto šakai ir, deja, nevisada pasiekia savo užsibrėžtus tikslus (kartais net nesavo – o tėvų ir trenerių). Blogai, jei žmogus neatsiskleidžia dėl to, jog nežino kas jis yra, ko siekia, nemoka realiai įvertinti savo galimybių ir pan. Paprastai kalbant, neturi psichologinių įgūdžių. Šiandien daugėja trenerių, kurie atkreipia sportininkų dėmesį ne tik į fizinį, techninį ar taktinį pasirengimą, bet ir į psichologinį išprusimą. Kita vertus, taip pat galima sutikti trenerių, kurie paklaus: „O kiek taškų man pridės per varžybas tas, kuris žinos kaip valdyti psichinę energiją?” Reikia pripažinti, jog tai taškais neišmatuojama, bet rezultatai yra akivaizdūs. Mažų mažiausiai psichologiškai išprusęs „nurašytas” krepšininkas lengviau integruojasi į kitą veiklą, gali gyventi visavertį gyvenimą ir neužsiciklina iki gyvenimo pabaigos pakliūti į NBA. Na o krepšininkas – profesionalas praplečia savo sportinių gebėjimų erdvę savo vidinio dvasinio supratimo dėka.

Kiekvienas iš mūsų savyje turi visko, ko reikia rezultatui pasiekti. Belieka žinoti, kaip tuo pasinaudoti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Čia gali padėti sporto psichologas. Būtent jis turi priemonių – informacijos, testavimo bei savęs pažinimo technikų, atveriančių kelią žmogaus vidinio pasaulio link bei padedančių integruoti visa tai į konkrečią sporto veiklą. Turime nepamiršti, jog kiekvienu konkrečiu atveju, kiekvienam konkrečiam žmogui reikia savų būdų atsiskleisti. Bet kokiu atveju, tiek treneriams, tiek sportininkams, yra labai svarbu žinoti ir taikyti bendruosius psichologijos dalykus. Kitaip tariant, yra labai svarbu žinojimas, kokio aš konkrečiai noriu rezultato ir ką aš turiu savyje tokio, kad jį pasiekčiau. Būtent to, kas pridėtų taškų per varžybas. Lietuvoje pradeda pasireikšti pirmieji bandymai kažką tuo klausimu veikti. Situacija nėra paprasta. Nežiūrint to, jog daug trenerių ir sportininkų kalba apie tai, kelia įvairius klausimus dėl psichologinio sportininkų pasiruošimo, sprendimai pasirenkami įvairūs. Vieni tiesiog numoja į tai ranka, kiti sako, kad tai naudinga, bet atideda konkrečius veiksmus neribotam terminui, treti, sakydami, jog “mes buvome psichologiškai stipresni”, tiksliai nesupranta, ką konkrečiai pasako, ketvirti mato tame prasmę bei apčiuopiamą naudą ir pasitelkia į pagalbą psichologą.

Jei treneris ar kuris nors iš komandos žaidėjų nepripažįsta lygiaverčių, dvišalių kontaktų, gali netekti galimybės gauti informacijos, reikalingos geresniam rezultatui. Jei žaidėjai neturi galimybės pasakyti, kad nesuprato užduoties, jie atliks ją blogai arba visai neatliks. Jei treneris ar komandos žaidėjas jaučia, kad su juo elgiamasi netinkamai, tačiau negali to konkrečiai išsakyti – ta nuoskauda labai atsiliepia darbui. Galima būtų vardinti dar ir dar. Visos šios problemos yra neišvengiamos tam tikru momentu, jei komanda kartu su treneriu vystosi. Svarbu vystymosi orientacija. Ar tai tiksliai į pozityvius emocinius santykius nukreipta grupė ar “šaknis komandoje leidžia” negatyvūs santykiai.

Pasiekusios aukščiausią išsivystymo lygį, efektyvios darbo grupės dažniausiai vadinamos komandomis. Kiekviena komanda – būtinai yra grupė, bet ne kiekviena grupė yra komanda. Komanda – tai kartu dirbančių asmenų grupė, kurioje visų asmenų buvimas yra būtinas bendram tikslui įgyvendinti ir kiekvieno grupės nario individualiems poreikiams patenkinti. Tokią grupę sudaro panašūs ir kartu skirtingi žmonės. Tai, kuo jie panašūs tarpusavyje, leidžia jiems būti kartu, kuo jie skiriasi, daro buvimą kartu vaisingą ir visavertį.

Kokią naudą gali atnešti psichologas?

Jis gali pamatuoti tokias psichologines dimencijas kaip atsparumas stresui, savikontrolės sugebėjimai, dėmesys, emocinio intelekto (EI) lygis. Psichologas gali įtakoti jų supratimą, valdymą , stiprinimą, bei lavinimą. Tarpasmeniniai santykiai, konfliktų sprendimas komandoje, pasitikėjimo savimi dalykai, pasirinkimas ir laikymasis teigiamos nuostatos, mokymas naudoti pozityvią vidinę kalbą bei vaizdinius, aukštų ir realistiškų tikslų išlaikymas – visa tai taip pat psichologo “darbo laukas”.

Kokiu būdu?

Norint tinkamai įvertinti asmenines savybes, bei sugebėjimus neužtenka sportininką tik stebėti treniruočių ar varžybų metu, ar jo paties apie tai klausti. Psichologas gali sudaryti sąlygas tiek treneriams, tiek sportininkams atskleisti save kitokioje aplinkoje ir kitose sąlygose. Kitaip tariant, svarbu pakeisti bendravimo ir komandos buvimo kartu formą ir turinį.

Kas tampa forma?

Tai yra buvimas ne treniruotėje, ne aikštelėje, tai yra kitas kontekstas buvimo kartu .

Kas tampa turiniu?

Turinys turėtų būti konkreti tema ar konkretus klausimas. Labai svarbūs turinio komponentai yra asmeninis – emocinis patyrimas. Tai labai akivaizdu varžybų metu. Pavyzdžiui: stebėdami įvairias krepšininkų varžybas galime matyti įvairias krepšininkų ir trenerių emocinės inteligencijos apraiškas.

Kalbant kitais žodžiais tai, kas buvo čia įvardinta, prieš metus pradėta diegti Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje. Nežiūrint į tai, jog pirmieji metai buvo tik „apžvalgos aikštelė”, tam tikrus, konkrečius dalykus buvo galima nuveikti. Pirmiausia, atnešti psichologo požiūrį ir gyvenimo filosofiją iš šalies į krepšinio pasaulį, kuris objektyviai turi savo erdvę ir ribas. Pergalė, noras ir būtinybė būti geriausiems, būti pirmiems – ne tik krepšinio ar tiesiog sporto atributai. Tai yra kur kas daugiau. Tai sugebėjimas pasitenkinti savo įnašu tokiu, kokį galiu pasiekti konkrečiu momentu, tai tikėjimas savimi tokiu, koks esu iš esmės, plačiąja prasme.

Praėjusiais metais minėtoje akademijoje, buvo skaitomos paskaitos bei vyko darbas grupėse aktualiomis temomis su treneriais, komandomis bei su kai kuriais krepšininkais individualiai. Apčiuopiamą naudą atnešė atlikti atskirų komandų sociometriniai, žaidėjų populiarumo/nepopuliarumo žaidžiant aikštelėje, savijautos varžybų metu, žaidimo motyvacijos, žaidėjų poreikių tyrimai ir analizė. Paskaitų ir darbo grupėse turinys apėmė klausimus, kurie įnešė aiškumo bendražmogiškų galių supratime bei panaudojime tiek gyvenime, tiek aikštelėje. Tai yra bendravimo ypatumai, kaip mes save išreiškiame verbaliai ir neverbaliai: tarpasmeninės zonos, kūno kalba, kalbėjimo tonas, jos reikšmė ir pan. . Kiek yra svarbu temperamentas, charakteris ir jų įtaka bendraujant. Nerimo, streso valdymas, pozityvus mąstymas, relaksacija, optimalios energijos zonos suradimas žaidžiant aikštelėje, savęs įvertinimas ir vertinimas, savigarba, savęs pažinimas, konfliktai ir jų sprendimo būdai ir daug kitų klausimų, kurie buvo paliesti.

Kiekvienam iš mūsų tai galėtų būti mūsų vidinio pasaulio, dvasingumo sustiprinimas, sveikatos pagrindas. Krepšininkui ar treneriui tai turėtų būti viena iš neatsiejamų veiklos dalių rezultatui “mūsų naudai” pasiekti.

Baigiant svarbu paminėti tai, jog psichologas nėra “stebuklinga lazdelė”. Ypatingai šiuo laikotarpiu, kai Lietuvoje nėra jokių sporto psichologijos tradicijų.

Kita – psichologinis pasiruošimas kiekvieno iš mūsų pasiekiamas sunkiu ir nuosekliu darbu kuriant save, ieškant savęs to, kurį turi. Ir svarbiausia: psichologui dirbant su komanda ar su individu be abiejų šalių atsidavimo, pasitikėjimo, kantrybės ir pasiryžimo tobulėti ir siekti sutartų tikslų neįmanoma.

Psichologė

Rinalda Germanienė