Muzika sukuria asmenybę

Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti mus maldai, užuojautai ir meilei. Ji gali skaistinti protą ir daryti mus nuovokesnius.

Yra sakoma, pasakyk kokią muziką klausai ir aš pasakysiu, kas tu esi.

Kokia gi muzikos prasmė? Kokia prasmė žmogaus patyrimo, kurį jis įgyja klausant muzikos? Kaip muzika veikia intelektą, emocijas, mokymąsi? Ar priklauso žmogaus kūrybiškumas nuo to, kokią muzika jis klauso? Kodėl vieniems patinka rokas, kitiems popsas, dar kitiems klasika, džiazas ar kita? Tai įgimta ar nulemta kultūriškai? Tokius ir panašius klausimus mėgina atsakyti mokslininkai, gydytojai, psichologai.

Anot mokslų daktaro Tomačio, pirmiausia, tai “ausys ugdo smegenis”.

Viskas prasideda dar įsčiose. Mamos širdis – tai pirmieji garsas ir ritmas. Moteriai, kuri laukiasi kūdikio, svarbu, kokia muzika ji klauso. Kartais reikia valios pastangų klausyti kūrinių, kurie atlieka kokią nors reikalingą funkciją vienoje ar kitoje situacijoje: pavyzdžiui nuramina, migdo, pakelia energetinį tonusą, aktyvina, įkvepia, reguliuoja emocinę būseną ar kita. Jei moteris klauso „bumčiko” – tai toks vaikas sunkiai suras savęs tobulinimo kelius ir per muziką. Mamos ir tėčiai, dainuokite daugiau lopšinių. Tėvams gal ir nieko klausyti užstalės dainas, bet jei šeimoje atsirado kūdikis ar yra vaikas, tėvai turėtų atsakingiau elgtis su garsais. Lopšinė sukuria savo asmeninį patyrimą, dėl kurio kiekvienas iš mūsų turi skirtingus jausmus šiandien, skirtingai jaučiame žmones ir pasaulį.

Kontaktą su vaiku lengviau surasti per žaidimus, daineles. Kontaktą per muziką galima surasti su vaikais autistais. Tai priemonė panaikinti tokių vaikų izoliaciją nuo pasaulio. Per muziką galima atrasti jų vidinį pasaulį. Garsų pagalba vaikai informaciją įsimena lengviau. Kiekvienas iš mūsų tikriausia prisimena, jog dainos žodžius (dainuojant) dauguma įsimindavome greičiau, nei eilėraščio. Vaikai, atėję į mokyklą, viską įsimena mechaniškai. Daug paprastų įvykių jiems įstringa dainuojant ir žaidžiant muzikinius žaidimus. Vaikai gali taikyti garsus įvairiems daiktams, judesiams ir veiksmams. Tai yra procesas, kuris yra labai svarbus ugdant mąstymo įgūdžius. Nauji garsai skatina smegenų veiklą ir padeda visapusiškiau pažinti pasaulį.

Muzika lavina vaikų psichinius procesus, tai yra vaizduotę, dėmesio koncentraciją, atmintį, mastymą, emocijas. Muzika stiprina mūsų gyvybiškumą ir kūrybiškumą. Muzika gali būti harmoningas ir adekvatus dirgiklis, kuris veikia beveik visas žmogaus fiziologines somatines ir psichines organizmo funkcijas, o ypač centrinę nervų sistemą, sielą, nuotaiką, grožio jautimą. Čia labai svarbu, kokią muziką klausome. Kokia dinamika, tempas, ritmas, tembras, forma, intensyvumo lygis ir pan.

Muzika yra tiesiogiai susijusi su žmogaus identiteto kūrimu, savęs atradimu. Muzika padeda žmogui formuoti savo pastovumą, vientisumą, tęstinumą.

Tai ypač svarbu paauglystėje. Anot norvegų profesoriaus E.Ruud identiškumas – tai “metafora aš – kontekste”. Muzika – identiškumo metafora. Klausyti muziką ar kalbėti apie ją – tai reiškia atskleisti save. Muzika tiesiogiai neatspindi mūsų identiteto, bet jį užkoduoja. Tai yra įvairūs pokalbiai apie muziką, stilių, skonį ir t.t. Muzika tampa rėmais daugeliui situacijų ir įvykių. Tikriausia kiekvienas iš mūsų prisimena muziką, kurią klausė, kai buvo įsimylėję. Muzika ypač susijusi su stipriais išgyvenimais ir jausmais. Muzikos galima funkcija – jausmus stiprinti ar slopinti. Taigi, jei paauglys klauso hiphopo, metalo – tai gali būti jo maištas, prieštaringi jausmai, ieškojimas savęs (tapatumo dalykai), į kurias nereikia numoti ranka. Dažniausiai tai yra kvietimas suaugusius draugauti ir kalbėtis.

Tapatumo arba savęs suradimo procesas trunka visą gyvenimą.. Šiame kontekste labai svarbu kokia muzika užpildome asmeninę, socialinę, transpersonalinę erdves, kokį laiką ar vietą turime ar pasirenkame.

Muzikos klausymas yra labai svarbus estetinis, dorovinis ir intelektinis pradas vaikų ir jaunimo auklėjime bei ugdyme. Pavyzdžiui vaiko meilę gamtai ir žmogui galima ugdyti giliu gamtos grožio pajautimu: čiurlenančiu upeliu, paukštelio giesme, dainuojama vakaro dainele, klausantis įvairių gamtos garsų – vabzdžių čirpsėjimo, vakaro tylos. Išnaudoti progas klausyti ne tik populiarių vaikų grupių, popchorų, kurių išraiška dažnai užgožia muzikos esmę, kaip variklio gausmas gamtos garsus.

Muzika yra pasaulis – vidinis ir išorinis. Per muziką vaikas gali atrasti šiuos pasaulius.

Plačiąja prasme galima teigti, jog muzika yra dvasingumo šaltinis.

Pagal Don Campbell yra keletas bendrų muzikos klausymosi tendencijų, kurias galima pakreipti į norimą pusę.

Grigališkas choralas sukuria laisvos erdvės pojūtį. Jis labai tinka ramioms studijoms ir įtampai sumažinti.

Lėtesnė baroko muzika (Bacho, Hendelio, Vivaldi, Corelli) suteikia tvirtumo, tvarkos, numatymo ir saugumo jausmą, darbui ir mokymuisi sukuria protiškai skatinančią aplinką.

Kita klasikinė muzika (Haydno ir Mocarto) pasižymi aiškumu, elegancija ir skaidrumu. Ji padidina dėmesingumą, pagerina atmintį ir erdvinį suvokimą.

Romantinė muzika (Schuberto, Schumano, Tchaikovsky, Cholino ir Liszto) pabrėžia išraišką ir jausmą. Ši muzika labiausiai tinka simpatijai, užuojautai ir meilei sužadinti.

Impresionistinė muzika ( Debussy, Faure ir Ravelio) sukelia svajingus vaizdinius, atpalaiduoja kūrybinius impulsus.

Džiazas, bliuzas, diksilendas, soulas, kaliusas, regis ir kitos muzikos ir šokio formos, atėjusios iš išraiškingo Afrikos paveldo, gali pakylėti ir įkvėpti, sukelti gilų džiugesį ir liūdesį, perteikti sąmojį ir ironiją, apskritai sutvirtinti mūsų žmogiškumą.

Salsa, rumba, paranga, makarena ir kitos pietų Amerikos muzikos rūšys yra gyvo ritmo ir metro, kuris širdį verčia greičiau plakti, visą kūną judėti ir daugiau prakaituoti.

Bigbendas, popmuzika ir populiariausių dainų „Top40″ , taip pat kantri muzika skatina vidutines emocijas ir gerą savijautą.

Roko muzika – sukelia aistras, akina veikti, nuima įtampą, slopina skausmą. Taip pat ji gali sukelti įtampą, nedarną, stresą ir skausmą kūne, kada nesame nusiteikę energingai.

Sunkus metalas, pankrokas, repas, hiphopas ir grundas gali sujaudrinti nervų sistemą, ir tai veda į aktyvią elgseną bei saviraišką. Ji taip pat gali būti ženklas kitiems apie jaunosios kartos vidinės sumaišties ir poreikio atsipalaiduoti gilumą ir stiprumą.

Religinė ir sakralinė muzika, taip pat šamanų būgnų ritmai, bažnytiniai himnai, evangelikų muzika bei spiričiueliai gali mus nuleisti ant žemės, sukelti gilios ramybės ir dvasinės suvokties būsenas. Taip pat ji nepaprastai padeda atsiriboti ir įveikti skausmą.

“O iškilminga muzika guodėja, / Vaizduotę sutrikdytą nuramink / Pagydyk smegenis…”

Shakespeare’as, “Audra”

Pabaigai apie tylą

Gražiausia muzika yra tyla.

Tyla gali susieti žmones, duoti gilesnį vienas kito supratimą. Tai suteikia pilnatvės, šilto artumo jausmą, suteikia energijos. Tyla kartais suvokiama kaip žmogaus veiksmas, kartais – kaip pagrindas veiksmui, kartais – kaip būsena, reikalinga savęs ir aplinkos pajutimui, kartais – kaip supančio pasaulio savybė, o kartais – kaip antgamtinės jėgos pasireiškimas.

Mylėkite muziką kaip patys save…